Krepšelyje nėra produktų.
Mamos dienos proga: kaip rūpintis mamos sveikata kiekviename gyvenimo etape
Mamos – tai moterys, kurios pirmiausia rūpinasi kitais, o save dažnai lepina tik tada, kai lieka laiko. Jos sugeba atsiminti visų šeimos narių svarbius dalykus, susitikimus, apsilankymus pas gydytojus, gimtadienius, vardadienius, suplanuoja stovyklas, atostogas, net kaip atrodys kiemas ar būsimi namai, sugeba pasirūpinti viskuo, ko reikia šeimai, bet dažnai pamiršta pasirūpinti savimi.
Mamos diena – tai ne tik proga pasveikinti. Tai laikas pažvelgti giliau – į jos akis, jos tylą, jos nuovargį. Kiekviename gyvenimo etape mama susiduria su skirtingais iššūkiais – tiek fiziniais, tiek emociniais, tiek hormoniniais.
Šis straipsnis – švelnus priminimas, kad rūpintis savimi nėra silpnumas. Tai meilė sau. Tai brandos dovana. Ir kiekviena mama – nuo paauglės iki močiutės – turi teisę į švelnumą. Ne tik iš kitų, bet ir iš savęs pačios.
Iki 18 metų
Yra merginų, kurios tampa mamomis labai anksti – dar besimokydamos mokykloje, dar ieškodamos savo tapatybės. Jos gyvena dviem ritmais: paauglystės ir motinystės. Kartais – tarp nebaigtų pamokų ir neišmiegotų naktų.
Šios mamos patiria ne tik fizinį krūvį, bet ir emocinį spaudimą. Jos dažnai girdi daugiau vertinimų nei padrąsinimų. Tačiau jos taip pat myli, rūpinasi, stengiasi. Jos augina vaiką, nors pačios dar tik mokosi augti.
Fiziškai jų kūnas dar vystosi. Hormonai svyruoja, ciklas dar gali būti nereguliarus, o po gimdymo viskas keičiasi labai greitai. Dažnai šios mamos nejaučia palaikymo – tik piktus žvilgsnius. Bet jos taip pat myli, rūpinasi ir stengiasi iš visų jėgų.
Jos vertos ne gailesčio, o palaikymo. Vertos šilto apkabinimo ir žodžių: „Tu tai darai. Tu gali. Tu verta meilės – ne tik duoti, bet ir gauti.“
18–30 metų
Tai metas, kai daug moterų tampa mamomis pirmą kartą. Kūnas keičiasi, emocijos stiprios, atsakomybė milžiniška. Mamos šiame etape dažnai balansuoja tarp vaikų, partnerystės ir bandymo neužmiršti savęs. Emocijos svyruoja – nuo visiško pasitikėjimo iki tylios baimės: „Ar dar esu aš?“
Hormonų pokyčiai po gimdymo gali sukelti nuotaikų svyravimus, makšties sausumą, libido pokyčius. Daugelis moterų nežino, ar tai normalu – ir dažnai tiesiog kenčia tyliai.
Šiame etape svarbu pasakyti: tai ne silpnumas, tai kūnas, kuris išgyveno stebuklą – ir dabar prašo rūpesčio. Intymūs pokyčiai po gimdymo yra natūralūs. Rūpintis savo kūnu padeda intymios higienos prausikliai, kurie švelniai atkuria pusiausvyrą ir komfortą. Būk švelni sau. Būk atidi sau. Nes ir tu – verta poilsio.
30–50 metų
Šiame amžiuje moteris tampa šeimos ašimi. Ji viską laiko – darbą, namus, vaikų emocijas, partnerystę. Ir dažnai pamiršta vieną dalyką – save.
Tuo pat metu jos kūnas keičiasi: ciklas tampa netolygus, pasireiškia pirmieji perimenopauzės simptomai – nuovargis, nemiga, nerimas, emocinis jautrumas, sausumas, sumažėjęs noras artumui. Tačiau ji vis dar stovi, stipri – nors viduje jau seniai trokšta išgirsti: „O kaip tu laikaisi?“
Tai etapas, kai svarbu sustoti. Ne todėl, kad negali daugiau – o todėl, kad nusipelnei gyventi ne tik dėl kitų, bet ir dėl savęs. Rūpinimasis savo kūnu, ciklu, intymia sveikata – tai meilės sau forma. Ir tai tavo teisė.
50 metų ir daugiau
Brandžiame amžiuje moteris dažnai tampa nematoma – nors jos išmintis, šiluma ir tylus žinojimas verti pasigėrėjimo. Menopauzė keičia kūną: estrogenų trūkumas sukelia sausumą, sumažėjusį libido, nuovargį, karščio bangas, nemigą, kartais – šlapimo nelaikymą. Tačiau visuomenėje apie tai vis dar kalbama per tyliai.
Kai kurios moterys nustoja kalbėti apie save. Nustoja jausti, kad jos dar gali būti „geidžiamos“. Bet iš tiesų – dabar atėjo laikas iš naujo pažinti savo kūną. Be lūkesčių, be spaudimo, su pagarba sau.
Nes tu vis dar moteris. Net jei tavo ciklas nutrūko – tavo vertė niekur nedingo. Intymumas, džiaugsmas, švelnumas – visa tai dar tavo gyvenimo dalis.
Mamos močiutės, promočiutės
Kai kurios mamos jau tapusios močiutėmis, promočiutėm bet motinystė joms nesibaigė. Jos toliau rūpinasi – gal nebe kasdieniu maitinimu, bet anūkais, vaikų gyvenimo rūpesčiais, tyliais patarimais. Jos dar gamina, dar globoja, dar laukia.
Fiziškai jos taip pat patiria pokyčius – silpsta raumenų tonusas, padidėja jautrumas, gali būti dažnesni šlapimo takų uždegimai, sausumas ar skausmas dubens srityje. Bet jos retai kalba apie tai – nes „tai ne taip svarbu“, „taip jau turi būti“.
Bet ir jos nusipelno būti išgirstos. Ne tik kaip močiutės, bet kaip moterys. Jų kūnas vis dar gyvas, jų vidus – vis dar jautrus. Ir jų sveikata vis dar svarbi.
Pabaigai
Šią Mamos dieną paklauskime ne tik „ką padovanoti?“, bet ir „kaip ji jaučiasi?“.
Padovanokime mamai ne dar vieną buitinį daiktą. Padovanokime jai leidimą pasirinkti save.
Padovanokime jai žodžius:
„Tu esi pakankama. Tu gali rūpintis savimi. Tu to verta – visais gyvenimo etapais.“